Pirmiausia užgrobti paštą, telegrafą
- V. I. Lenin- nusikaltėlio tikras vardas Vladimir Iljič Uljanov. Jūsų pradininkas, Komunistų revoliucijos vadas.

Nuorodos:

Susirašinėk viešai su dviratastais ir valdžios priešais

http://susirašom.saugokmedi.lt
Kurk savo sąrašus susirašinėti.
Nenaudok elektroninio pašto iš "Google" ("GMail.com"), UAB "Interneto vizija" ir one.lt.
"Google" šnipinėja, trikdo, slepia laiškus (laikinai į spamo skyrių, arba iš karto), ypač kurie peikia valdžią. Gal taip ten dirba žinomo politiko Andriaus Kubiliaus sūnus.
"Interneto vizija" nepraleidžia laiškų, melagingai žymi kaip spamą, kad nepraleistų ir kiti tiekėjai, kurie aklai naudoja jų juodą sąrašą.
one.lt paprasčiausiai net nejungia.
Visi 3 taip elgiasi slapta, be tavo žinios.
Kitą, saugų elektroninio pašto adresą ("dėžutę") tau duos ten, nemokamai.
Duoda ir saugų ryšį per tarpines Interneto stotis, kad slėpti vardą ("proxy server").

Patys "Interneto vizija", "Google" ("GMail.com") siuntinėja spamą.
"Vizija" nesivaržo, atvirai rašo DNS SPF savo vartotojų (spamerių) vienu iš kompiuterių siųsti laiškus: spamerių irštvą mailchannels.net.
"Google" - googleusercontent.com.
Atskiros irštvos tikslas: kad gavėjai nekardytų "Vizijos", "Google" ir vartotojų už spamą. Kardytų irštvą. Kai nebeliks kas iš jos ima laiškus, keis adresus, irštvos vardą.
Bet, jeigu spamą tesia, nekeičia irštvos, reiškia nekardo visokie SpamHaus.org. Kardo tik gerus laiškus.

Valdžia šniukštinėja asmens duomenų perteklių

http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#vyriausybė šniukštinėja
Dalina pašaliniams žmonės.
Skelbia neva saugo giežtai. Vėl dalina...
Beveik visa elektroniniam paštui vartoja OutLook.com ("MicroSoft"), JAV.
Tie savavališkai, neteisėtai atmeta laiškus pagal tariamą juodą sąrašą SpamHaus.org. - Melagiai. Nuo teismų pabėgo iš Britanijos į Andorą.
Net Seimas Interneto puslapį rodo per tarpininką CloudFlare.com, JAV. - Sukčiai.

http://andrius.saugokmedi.lt/neziniasklaida

Žurnalistai, interneto "pornalai" ("portalai") meluoja, nutyli valdžios nusikaltimus, skatina daugėti automobilius.
Nutyli visuotiną atšilimą, nors nuolat apie jį pliurpia. Nereikalauja nieko nei iš liaudies, nei valdžios.
Tvirkina tave ir vieni kitus.
Kvailina. - Kad tave būtų lengviau valdyti.
WikiPedia klastoja.
Rask kitų, protingų. Kaip tapti protingu: klausykis tarptautinio radijo. Kaip veikia radijas.

Mokinu Internetą, kompiuterį naudoti.
Geriausia Internet esi pati.

Venk pirkti iš Kinijos

Mokink Interneto tiekėją, kad Kinijos valdžia - žudo, seka, engia.
Nedera iš jų pirkti net varžtus. Nes ir tie turi "ausis".

Laidų rūšys

Kažkam atrodė nepatogu lankstyti, taisyti, skirstyti. Atstumas mažas. Įrangos mažai. Darė laidą iš gyslų. Poras vijo, kad vengti trikdžių. Vita pora ("twisted pair"). Vis kitoje vietoje išorėn nukreiptas vis kitas laidas. Slopina trikdį atokiau. Greta neslopina. Nes atstumas iki sekančios vijos didesnis negi iki trikdžio.
Laidas iš gyslų leidžia srovę, ne bangą. Neįmanoma kloti 1 visiems. Todėl kloja atskirą kiekvienam kompiuteriui. Žvaigždę. Jungė per tarpinį prietaisą.

• Privalumai:
  • Šviesa mažiau energijos švaisto.
  • Atskiria elektrą stoties ir vartotojo ("galvaniškai"). Neįmanoma nutrenkti.
    Net jei milijoną voltų jungsi, greičiau trenksi save, o ne auką.
    Įmanoma duoti per smarkią šviesą.
    Pleškėtų dėžės šviesos daviklis.
    Gal net viskas kas yra spindulio kelyje. Jei pirmiau nepleškėtų pats laidas.
  • Mažas:
    Apvalus skersmuo: 3mm.
    Paplokščias: 2×3mm.
    Palyginus, metalinio (varinio): 5mm. 3/5=0,6.
    Įskaitant apvalkalą iš plastiko.
• Trukumai:
  • Kiekvienam laidui reikia po dėžę ("modemą"). Jungia optinį laidą su metaliniu.
    Dėžės rūšis: Gigabit passive optical network (GPON).
    Bet ryšininkai duoda spartą ne gigabitą, o 10 kartų lėčiau: 100Mb/s.
    "Passive" turėtų reikšti, kad vartotojams skirsto be elektronikos, vien optika. Gal veidrodžiais.
    Bet dėžei nėra skirtumo iš kur šviesa. O ryšininko gale skirsto būtent elektronika.
  • Metalinis laidas riboja spartą. Lyg optinio laido nebūtų. Lyg būtų tik metalinis. Kaip iki tol. Lėčiausia grandis lemia grandinės spartą.
    Ne pats, o elektronika. Net jei kompiuterio tinklo plokštė sparti. Dėžės - ne.
  • Eikvoja 0,19W.
  • Atskiras maitinimo šaltinis 12V. Švaisto 3,45W be krūvio. Su 0,19W krūviu: 4,3W. Turėtų eikvoti tik 0,19W daugiau. - Kiek atiduoda krūviui. Bet papildomai švaisto 0,66W.
    Atėmus kiek eikvoja krūvis, dėžė, viso švaisto 3,06kWh/mėnesį. 12V šaltinių turi daugiau. Tiek daugiau gali taupyti.
    Dera:
    • Keisti dėžę į plokštę. Terpti tiesiai į kompiuterį.
      Bent maitinimo šaltinis elektros nešvaistytų.
      Spartos gal vis tiek daugiau neduotų ryšininkas per šviesos laidą.
      Bet, nėra pirkti. Nei gamina kas.
      Būtų tikrai optinis tinklas.
      Jei paliktum varinį. Nesvarbu kokio ilgio, tada nėra skirtumo kaip arti baigiasi optinis. Skaityk aukščiau.
    • Maitinimo šaltinį atjungti. Maitinti iš kompiuterio. Kuo labiau apkrauni, tuo šaltinis našesnis, mažiau švaisto.
    • Maitinimo šaltinį apjungti su kitais prietaisais 12V. Anų šaltinius išjungti. Tavo rozėtėje jų gausu. Kiekvienas švaisto kaip šviestuvas.
  • Lūžta. Reikia lenkti dideliu spinduliu. Nors, mačiau optinį laidą sulenktą aštriu kampu. Linkęs raitytis kilpomis. Nepastebi. Tempi. Užlauži. Nelūžo.
    Nutrauktus galus nepavyks sukabinti, kaip metalinę gyslą. Virinti kainuoja 66€. Kviesti darbuotoja su įrankiu.
    Siūlė atspindi šviesą nežymiai.
  • Gamina pas engėjų, žudikų, seklių Kinijos valdžią.
    - Viską: dėžę, metalinius, optinius laidus, maitinimo šaltinius.

Lydosi 600°C.
Jungtį vadina: SC - Subscriber connector, Standard connector.
Laidas, kurį dėlioja patalpose, leidžia šviesą 2 spalvų. - Siųsti ir gauti žinią. "Multi-mode". 1 gysla. 0,05mm. Kaip 5 žmogaus plaukai.
Būna plastikinis apvalkalas iš 2 valų sulipdytų šonu. Tarp jų grioviai iš abiejų pusių. Klaidina neva kiekviename po gyslą. Tikrovėje, gysla 1, grovyje. Manau, paskirtis: matyti ar laidas susisuko, pagal ką tiesinti. Daryti tvirtesniu ne paskirtis. Juk storesnis tik 1 kryptimi. Kita - paplokščias. Gysla lūžta net lengviau.
Laidas lauke - 1 spalvos 1 gyslai. 0,009mm. "Single-mode". Gyslų daug.
Akis nemato tokių spalvų. Tuo labiau pavojus žaloti akį, kai žiūri į šviesą iš laido. Gal net jei yra antgalis. Jis platus. Turėtų sklaidyti energiją. Bet kas žino...
Gali laidą kreipti į sieną, stebėti dėmę, jei matysi.
Dėlioja žvaigžde. Po laidą kompiuteriui.
Įmanoma 1 laidą visiems kompiuteriams. Bet tada visi matytų kaimynų šviesą. Užimtų laidą, kad negalėtų užimti kiti. Tektų išrasti kaip leisti daugiau šviesos. Po 2 spalvas kiekvienam vartotojui.

Ryšių įmonės vadina technologijomis sąvokas Fiber to the home (FTTH), Fiber to the desk (FTTD) ir panašias.
- Apgauna. Jos reiškia tik vietą kur baigiasi optinis laidas. - Lauke, name, kambary, stale. Kur prasideda varinis.

IP adresas

IP adresas - laido vardas pagal Interneto protokolą (IP).
Vadinu vardu, nes laidas gali turėti keletą, keisti.

Išreiškia skaičiumi. Pirma dalis skaičiaus yra tinklo vardas (išorinio). Antra - laido jame.
Ryšis tarp tinklų vyksta per tarpinį kompiuterį-"vartus" ("gateway"). Adreso dalis apie tinklą leidžia lengvai spręsti kada kreiptis tiesiai, vietiniame tinkle, o kada į išorinį tinklą, per "vartus".
"Vartai" pajungti prie keleto tinklų. Sprendžia tą patį. Jei nesa norimame tinkle, randa kas persiunčia ("route"). Kol pasiekia kompiuterį norimu adresu.

Yra 2 pavidalai:

• 4. Trumpai vadina IPv4.
  127.0.0.1 - tavo kompiuterio vardas. Niekada neskiria tinklui, ar laidui. Tik programos kompiuteryje viena į kitą kreipiasi, lyg ant laido. Kompiuteris rišasi su savim. Per atmintį. Ne per laidą. Todėl vadina Grįžtamai kilpa, sąsaja, kilpa sau, į save ("loop back").
  Grįžtamai kilpai operacinė sistema skiria ir kompiuterio IP adresus. Nors, rodo atskirai, tinklo plokštės adresų sąraše. Žinių į juos nededa į tinklo plokštę. Dėlioja atmintyje, per įsivaizduojamą tinklą.
  Windows nerodo grįžtamos kilpos tinklų sąraše.
  Unix, Linux rodo kaip įsivaizduojamą tinklą.

  3 rūšys ("class"):

  Rūšis	Pirmi bitai	Bitų kiekis		Ruožas	Ne viešas
  		tinklui	laidui (kompiuteriui)
  A	0	7	24	0-127.0.0.0	10.0.0.0
  B	10	14	16	128-191.0.0.0	172.16-31.0.0
  C	110	21	8	192-223.0.0.0	192.168.0-255.0

  Brūkšnys reiškia baito ruožą. Pavyzdžiui, 192.168.0-255.0 - skaičius tarp 192.168.0.0 ir 192.168.255.0.
  Pabraukiau baitus, iš kurių gali rinktis adresą kompiuteriui. Pagal stulpelį bitų kiekis laidui.
  Adresas su dideliu kiekiu bitų kompiuteriui nebūtinai tą ir reiškia. Tinklas nustato antrinius tinklus, po-tiklius pagal gožinį, "kaukę". Anglų kalba: "sub-net mask". Plečia tinklo bitus. Ištisinį ruožą. Tik 1. Be 0. Gožia skirtus kompiuteriui.
  Antrinis tinklas neturi reikšmės už jo ribų.
  Jo ribose kompiuteris turi paisyti. Skirti sau ne tik adresą, o ir gožinį. Be jo negalės siųsti žinių adresais, kuriuos gožia. Jei neketina, tada gožinys nesvarbus.
  Gožinį žymi įvairiai. Pavyzdžiui, 31 bitą 11111111111111111111111111111110:
  255.255.255.254
  192.168.0.0/31
  Su 31 bitu kompiuteriui nelieka adreso. Nes 0 yra tinklo adresas, o 1 (paskutinis baitas ne būtinai 255) skelbimų. Įprastai jų neskiria. Skaityk toliau. Bet šiuo atveju gali skirti. Kai kurios programos gali dėl to klysti.
  Ne viešas adresas niekada nebus viešas. Tokį gali drąsiai naudoti vidaus tinkle. "Neužstos" jokio viešo tinklo.
  Nedalyvauja viešame Internete. Gali tik per "vartus". Skaityk žemiau.
  Jei ryšių įmonė persiųstų žinią į tokį, ar atsakytų apie jo atgalinį DNS ("reverse query"), reiškia ji bloga, pavojinga. Turi neleisti į viešumą vidaus žinių.
  Ne viešų adresų yra daugiau, kitų paskirčių.
  Ne kompiuteriams, o bendroms žinioms, skelbimams, ypatingoms reikšmėms:
  Tinklai 224-255.0.0.0;
  kur visi bitai 0, ar 1 (kiekvienos rūšies:
  0,127.0.0.0,
  191.255.0.0,
  223.255.255.0);
  Laidai, kur visi bitai 0, ar 1 (kiekvienos rūšies:
  0.0.0.0,
  0.255.255.255,
  128-191.0-255.0.0,
  128-191.0-255.255.255,
  192-223.0-255.0-255.0,
  192-223.0-255.0-255.255).
  Baitai kitokie, jei yra antrinis tinklas.
  Tokius adresus gali skirti kompiuteriui (laidui). Bet gal pasitaikys programos, kurios dėl to klysta. Tarkim: 192.168.0.255.

  Didžiausias adresų kieks, kiek telpa 32 bitų, 4 baitų skaičiuje: 4294967295, 0xFFFFFFFF.
  Dalies neduoda laidams.
  Lieka apie 3,7 mlrd.
  Stigs, jei prie Interneto jungti kiekvieną "blusą".
  Žemiau rašau, kad jau užėmėm ½.

• 6. Trumpai vadina IPv6.
  Grįžtama kilpa: 0:0:0:0:0:0:0:1
  Trumpai: ::1
  Sugalvojo, kad turėti daugiau adresų, negu 4 pavidalo.

IP adresas (vardas) yra skaičius. Ne raidės. Nes kompiuteriui paprasčiau, trumpiau.
127.0.0.1 rodo tik tau, kad skaitytum.
Tai 4 baitai. 32 bitai. Paskutinis mažiau reikšmingas.
Dešimtainis ("decimal"): 2130706433
Šešioliktainis ("hexa-decimal"): 7F000001. Šį lengviau suvokti žmogui, nes atskiri kur kuris baitas yra. Kas 2 raides. Todėl, programuotojai naudoja šį. Ne dešimtainį. Ne tik adresui, o ir kitiems vardams, kartais skaičiams. Su priešdeliu: x7F000001, 0x7F000001.

Vietiniame (vidausvartai" ir kompiuteriai pagal IP adresą randa vienas kito tinklo adresą. Numerį, kurį davė gamintojas, ar operacinė sistema, kompiuteris. Kreipiasi pagal jį. Ne IP adresą. Nors, praneša gavėjui ir IP adresą.
Įprastai, tinklo pavidalas pavadinimu "Ethernet".
Pradžioje tinklas buvo toks. Be IP. Kompiuteriai siuntė žinias tiesiai, pagal tinklo adresą.

IP yra surėdytas vietiniam tinklui. Saugiam. Kompiuteriai pasitiki, kad kiti neklastos adreso, nepasiklausys žinių.
Pradžioje visas tinklas buvo ant 1 laido. Kaip 1 elgėsi abiejų rūšių laidai. "Koaksialas" savaime. Žvaigždę taip surėdė.
Visi tinklo dalyviai gauna visų žinias. Pagal adresą spręndžia ar atsiliepti.
Negauna tik tarp tinklų. Bet ir tinklus laikė vietiniais, patikimais.

Internetas yra viešas, pavojingas. Pritaikė IP būdais, programom, prietaisais (skirstytuvas).
Todėl iki šiol IP ir kiti protokolai viešame tinkle elgiasi lyg vietiniame, ypač kur Interneto tiekėjas atsainus. Nepaiso net kai skundi.
Dažnai tavo kompiuteris gauna žinias apie kaimynus. Skaityk žemiau. Gerai, kad bent ne jų žinias. Įprastai, nieko su jom nedaro. Nerodo tau. Nepastebi. Bet švaisto elektrą ir joms.
Visas, svetimas ir savo, žinias ant laido gali stebėti. Skaityk žemiau.

Prietaisas atskiria laidus. Žvaigždės pavidalu. Siunčia tik tam laidui skirtą žinią. Vadina įvairiai: skirstytuvas, "hub", tiltas ("bridge"), "router", "switch", maršrutizatorius.
Pavadinimus painioja pardavėjai, gamintojai. Sandarą tenka nagrinėti.
Dabar skirstytuvai panašūs. Nebėra kuris daro mažiau.

IP adresų kiekis

Jei Interneto tiekėjas nekaitalioja, tada IP adresą vadina "statiniu". Be pagrindo reikalauja mokėti pinigą brangiau, papildomą. Skaityk žemiau.
Jei kaitalioja kada nori, vadina "dinaminiu".

Tikslai kaitalioti:

• Slėpti spamerį už gerų vartotojų. Gavėjai įsidėmi IP adresą. Atmeta laiškus, ar visą ryšį. Tiekėjas duoda spameriui kitą IP adresą. O šį "perkrauna" ant gero žmogaus. Tas gal darys, kad ryšio ir laiškų neatmestų. Tiekėjas juo pasinaudos. Atims. Perduos sekančiam spameriui. O varguoliui duos taisyti ir ano adresą. Jei tingės, tebūnie. Pats gi tą adresą naudos.
• Geras žmogus irgi gali slėptis. Google, CloudFlare.com ir kiti seka tave. Jei keiti adresą sekti sunkiau.
• Verčia mokėti už nekintamą adresą brangiau. Skaityk žemiau.
• Seniau taupė IP adresus. Vartotojų buvo daugiau negu adresų. Vienu metu nesijungė visi. Galėjo dalintis adresu.

Dabar vartoja beveik visi, vienu metu. Todėl adresų nekeičia.
O kintamo adreso programas vis tiek naudoja. Be reikalo.
Pagrindinę vadina: Dynamic host configuration protocol (DHCP). Apkrauna tavo laidą nereikalingais duomenim, net iš kaimynų. Skaityk aukščiau. Kompiuterį - programa. Verčia tam švaistyti elektrą. Kas keletą minučių, ar valandų išjungia IP adresą. Kompiuteris vėl prašo įjungti. Kai kurie Interneto tiekėjai neįjungia. Blogai surėdijo kompiuterius. Nepaiso skundų.

Tinklų kiekis. Praeitis

1958 metais JAV valdžia steigė Tarnybą, kuri tiria gynybą. Anglų kalba: Defense Advanced Research Projects Agency (DARPA).
Pradžioje nerašė žodžio "Defense". Valdžia rašė įstatymą, kad grįstų kaip tinklas susijęs su gynyba. Tada rašė. Paskui vėl nerašė.
Priežastis: išsigando, kad Tarybų sąjungos nusikaltėlių valdžia mes balistinę raketą, dar ir su atominiu sprogmeniu.
Tokia kyla į Kosmosą. Greitai lekia bet kur. Krenta staigiai, stačiai. Jei "numuši", vis tiek kris ant tavęs, sprogs.
Dingstis: 1957 metais leido į Kosmosą pirmą Žemės palydovą. Ant pritaikytos balistinės raketos.

1961 metais steigė ARPAnet. Karo ir valdžios kompiuterių tinklą, kad nežlugtų nuo bombos į tinklo skirstytuvą, laidų žvaigždės vidurį.
Reikėjo tinklą sklaidyti, sieti, kad nepriklausytų nuo 1 vidurio.
Kompiuteriai rišosi dar ir radijo bangomis. Vienas su kitų, tiesiai, ne per žvaigždę. Bet atominė bomba radiją trikdytų. Keista, kad taip galvojo. Sprogimas slugsta greitai. Nesitesia net minutės.
Nebent, kariuomenė nori spėti šauti savo bombą per tą akimirką.
Reikėjo rišti laidais, vietoj radijo.

Po 20 metų MilNet - kariškiai - atsiskyrė nuo mokslainių ir gynybos gamyklų pas ARPAnet.

1969.10.29 Internetas siuntė savo pirmas 2 raides: Lo. Nespėjo testi: gin. Lūžo kažkuris kompiuteris. Taisė. Kartojo Login, o ne ką kitą. Gal ir neturėjo kito veikti. Žaidė.

1981 metais mokslainis rašė Interneto protokolą (IP), tarnybai DARPA.

1986 metais National science foundation network (NSFnet) pradėjo kurti tinklą mokslainiams, kad jungtųsi prie 5 galingų kompiuteriu (super-computer). Nevažinėtų toli.
Pinigų kompiuteriams dovanojo gamyklos. Viena jų - IBM. Gal norėtų daugiau kompiuterių. Bet stigo. Todėl darė tinklą.
Bandė per ARPAnet. Gaišo popieriams ("biurokratijai"). Todėl darė kitur: mokyklų, mokslainių tinklus jungė. Vieną su kitu. Ir prie tų 5 galingų kompiuteriu. Tinklai jau buvo. Ne vien name. O tarp namų. Apimdavo valstijas. Pridėjo laidus tarp jų.
Skatino studentus ir bet ką naudoti. Ne vien 5 galingus kompiuterius, o bet ką.
Elektroninis paštas tapo pagrindinė nauda. Gausi.
Krūvis smarkiai didėjo. NSFnet užsakė IBM ir dar kelioms įstaigoms keisti laidus į spartesnius. Nežinau ar už darbą mokėjo patys sau. Juk kai kurie dovanojo pinigų NSFnet. Gautų iš tų pačių.
1990 kovą uždarė ARPAnet. Matyt, jų vartotojai jungėsi į NSFnet.
MilNet liko, gal.
1991 metų gruodį Senatas steigė National research and education network (NREN).
Matyt, davė pinigų.
Jungė prie NSFnet mokyklas, bibliotekas. Keitė laidus į spartesnius.

1991 metais Internetas vis dar buvo palaidas. IP adresus naudojo kas kokį užsimano. Gal net vienodus skirtingi tinklai.
Vieningi adresai buvo tik DARPA.
Juos dalino įstaiga "SRI International", Amerikoje.

1991.08.06 Tim Bernes Li skelbė pirmą Interneto naršyklę.
Rodė tik raštus.
Paveikslus - 1993 metais.
Pirma siūlė viršininkui mokslainių irštvos CERN, Europoje. Kaip būdą dalintis mokslo žiniomis. Tas atsisakė.
Tada siūlė viešai, skelbimų kompiuteryje.
Iki tol naršyklė buvo Gopher. Graužikas. Lietuviškai vadina švilpiku. Švilpikų valstija pravardžiuoja Minesotą.
Stotis tarnauti Gopher vadino Švilpikų urvais.
Porto Nr.: 70.
Bet Minesotos universitetas, Amerikoje ėmė už ją pinigus.
Paprasta. Panaši į FTP.
O Hyper-text Markup Language (HTML) ir naršyklė - nemokami.
Sudėtingesnė: rodo šriftus, nuorodas.

1994 metais nežinau kaip skaičiavo 2,3 mln. kompiuterių Internete. Kiekis didėjo po 100000 kas kelis mėnesius.
Įmanoma skaičiuoti tik IP adresus. Nežinome kiek kompiuterių dalinasi adresu. Per ryšių įmones. Antrinius tinklus. Kas vien naršo. Kas yra stotis, kurią naršo.
Stočių Gopher kiekis: 1500.
Buvo ir kitų rūšių stočių. Ypatingai FTP.
Bet gal ne milijonai.
Kiti gal vien naršė.

2026 metais kažkas skaičiuoja 2 mlrd. kompiuterių Internete.
Nežinome to paties kaip ir praeitoje pastraipoje.

IP adresus duoda

Dabar IP adresus dalina ryšių įmonėms "Internet Corporation for Assigned Names and Numbers" (https://ICANN.org).
Ten gali rasti ryšių įmonę pagal adresą.

Už menką pinigą.
Bet ryšininkai teisinasi (meluoja) neva moka brangiai. Todėl už nekintamą ("statinį") IP adresą reikalauja brangiau. Nors, nėra skirtumo. Vis tiek, vienu metu vartoja vienodą adresų kiekį. Kaitalioja retai.
Apie kintamus, nekintamus adresus rašau aukščiau.
Adresas kinta per programą DHCP.
Jei jos neleisti, nekinta.
Tai ir visas skirtumas.
Ryšių įmonė nesąžiningai reikalauja papildomo pinigo, kad neleistų programos. Sąžininga mokėti tik kad dirbtų, o ne nedirbtų.
Nedirbti yra pigiau, tausotų darbuotojus, kompiuterio procesorių, atmintį, elektrą. Tad, tai 2-guba apgaulė. Moki, kad patys gi taupytų.
Dirba ne be tikslo. Ne kvailiai. Tyčia erzina. Verčia mokėti už nekintamą adresą brangiau.

Nekintamo IP adreso reikia, kai su juo sieji ką.
Interneto puslapį, elektroninį paštą įprastai sieji per DNS. Ne tiesiai su IP adresu.
Bet irgi sudėtinga kaitalioti, jei Interneto tiekėjas kaitalioja, neįspėjęs.
O DHCP programa surėdyta būtent kaitalioti, neįspėjus. Ką besakytų tiekėjas neva nekaitalioja. Vieni tikrai nekaitalioja. Kiti nesuvokia, kad kaitalioja. Nes programa pati sprendžia. Be niekieno žinios.
Jei vien naršai, nesvarbu koks tavo IP adresas. Nebent, naršai Interneto puslapį, kuris įsidėmi adresą. Jei keistum eigoje, ar kitą kartą, tada neleidžia tęsti, galvoja esą kita lankytoja.
Jei slepiesi, net naudinga kaitalioti adresą. Skaityk kintamo adreso tikslus, aukščiau.

IP adresą žinoti

Tarpinė stotis ("vartai") nededa prie žinos sąrašo stočių, kurios ją persiuntė tau.
Gal savo atmintyje turi sąrašą žinių, iš kur į kur persiunčia. Išbraukia po kurio laiko.
Žinoti kelią per stotis gali tik ką siunti. Ką gauni - ne.
Programa traceroute() rodo IP adresų sąrašą.
Ne tavo žinios.
O savo. Siunčia tuščią žinią, kur nori;
į portą, katras tikrai atmes, kad gavėjos kompiuteris atsilieptų;
kelis kartus.
Kiekvieną kartą nustato vis kitą ilgiausią laiką, per kurį pristatyti. Vis kita tarpinė stotis nespėja per tą laiką. Grąžina žinią. Rašo joje savo IP adresą.
Galiausiai atsiliepia gavėjos kompiuteris. Jei nenustatytas tylėti.
Kelias nebūtinai tikras, ar pilnas.
Nes kiekvieną kartą "vartai" gali rinktis vis kitus sekančius "vartus".
"Vartai" gali spėti, dalis, ar net visi. Negrąžintų žinos. Programa neaptiktų, nerodytų sąraše.
Gavėjos kompiuteris gali neatsiliepti. Nežinosi kur pabaiga.

Kelias rodo kokie įvairūs tinklai, žmonės dalyvauja.
Internetas nepriklauso 1 savininikui.
Ne visi tinklų savininikai dori, atsakingi. Pasitaiko nusikaltėlių, šnipų, "cenzorių".
Taip sumanė: įmanoma apeiti blogą, kitu keliu. Nors, kelią keičia atsitiktinai. Negali rinktis.
Neapeisi, jei "cenzorius" apsėdo gavėjos laidą, ar kompiuterį.

Slapukauk

Žinias slėpk ("šifruok").
Elektroninį laišką, Interneto puslapį.

• PGP - pretty good privacy. Išrado apie 2000 metus.
  Berods, Amerikos valdžia uždraudė, nes negali atskleisti ("iššifruoti).
  Dabar naudoja mažai. Dažniau tik "raktą" žymėti programos išeitinį raštą ("kodą), kad galėtum tikrinti ar nekeitė jo, klastojo, tinkle, kai parsisiunti, nešifruotą.
  Klastoja tarpinės Interneto stotys. Tokias dažnai gamina pas klastūnų, engėjų, žudikų, seklių Kinijos valdžią. Gal ir kitur. Bet ir žymę, "raktą" įmanoma klastoti. Nebent, sudėtingiau. Nes parsisiunti atskirai, kitu metu, per kitas stotis.
  Internetas riša per įvairias stotis tuos pačius komputerius, net tuo pat metu. Klastūnui tenka būti greta kompiuterių, kad aptikti pilną žinią, kad nekįstų kelias ("route").
• SSH. Dažniau naudoja komandų eilutės programai. Per tinklą. Iš vieno kompiuterio valdo kitą.
  Šnipai mėgsta bandyti jungtis prie viešai žinomo porto Nr. 22, kad apgauti "raktą", leisti programą, duoti savo komandas. Įsilaužti.
• SSL - secure socket layer.
  TLS - transport layer security.
  To paties senas ir naujas pavidalas. Todėl, dažnai vieną vadina kitu.
  Visur šifruoja ryšį, laiškus. Rečiau failus.
  Žymi programas (ne šifruoti).
  Amerikos šnipai dalyvauja techninėje užduotyje. Paliko sau "galines duris" atskleisti ("iššifruoti).
  Nenagrinėjau kurie gamintojai vykdo tą užduotį, nešalina spragos.

  HTTPS - hyper text transfer protocol secure.
  Žymi, kad reikia naudoti protokolą SSL Interneto puslapio adresui.
  Portas Nr. 443.
  Po adreso, per ":", gali rašyti kitą portą. Pavyzdys:
  https://andrius.saugokmedi.lt:443/Internet
  "443" reiškia tą patį, kas praleisti numerį, nes https rišasi tuo pagal nutylėjimą. Naršyklė šalina tokį, nes perteklius. Kai vedi rodyklę virš nuorodos, busenos lange rodo adresą be ":443". O puslapyje yra, rašau. Žiūrėk sandarą ("source").
  Yra kitų, viešai žinomų portų HTTPS. Juos tektų rašyti, ne nutylėti, kaip "443".

  HTTP - nešifruotas, paprastas, plikas, be SSL.
  Portas Nr. 80.
  Irgi yra kitų. Pavyzdžiui: 81.
  Nėra prasmės jais rištis su SSL. Nederės. Atsakys, bet plikom raidėm. Naršyklė nesupras. Tikėsis šifro.

  Elektroninio pašto stotys rišasi su SSL. Persiunčia laišką viena kitai.
  Laiške, kurį gauni tai matai antraštėjė Received:.
  Jei nemini šifro, reiškia siuntėjos, ar gavėjos stotis bloga. Keiskite.
  Laišką galėjo skaityti tarpinės stotys ("vartai"), pakeliui. Ne visos doros. Nepainiok ryšio ir pašto stočių. Pašto stotis gali skaityti, kol laišką turi.
  Tai aiškintis gali tik su rūpestingu pašto tarnu, kuris atsiliepia, suvokia, nemeluoja.
  Ne su "Google" ("GMail.com"), OutLook.com ("MicroSoft"), "Interneto vizija" (serveriai.lt).
  Pašto stotys šifruoja tik žinią tarp savęs. Pilną ryšį. Įskaitant laišką. Atskirai, papildomai laiško nešifruoja.
  Siuntėjo ir gavėjo stotys atskleidžia ("iššifruoja) žinias, kuriomis keičiasi, kol siunčia laišką. Todėl žino laiško turinį.
  "Google" ("GMail.com") vedžiojo į savo namą seklius iš NSA skaityti tavo laiškus, bet ką. Tai atskleidė buvęs šnipas Snowden, ar dar kas.

  Laišką šifruoti gali. Anglų kalba tai vadina end to end encryption.
  Pašto stotis šifruos laišką dar kartą, kartu su pilnu ryšiu. Gevėjo stotis iššifruos, tik ryšį.
  Laiškas liks šifruotas. Neįskaitomas pašaliniams.

  Pašto programa gali šifruoti su SSL. Kai kurios - ir su PGP.
  SSL reikia sertifikato, su nuosavu "raktu".
  PGP - tik "rakto".
  Galiu duoti. Prašyk puslapio gale. Bet, geriau pasigamink pati. Juk, kas gamina "raktą", tas gali pasilikti nuorašą, naudoti.

  Šifruoti gali savo būdu, ne viešai žinomu SSL. Tada niekas negebės atskleisti ("iššifruoti).
  Tai sudėtinga. Nes pašto programa nežino šifro. Nerodys atskleisto. Tektų saugoti (dėti) laišką į failą. Doroti savo programa.
  

  Šifrą ("raktą"), savo būdo, ar sertifikatą, perduok gavėjai ne paštu, o į rankas.
  Kartais keisk. Jei kas atskleistų ("iššifruotų), negalėtų toliau skaityti. Vargtų vėl "nulaužti".
  Įmanoma ant failo dėti slaptažodį. Siųsti paštu. Bet įmanoma laužti. Neįmanoma tik jei neturi ką, neprieini.
  Vis tiek, slaptažodį tektų duoti į rankas.

Rašyti adresą gali naršyklės adreso eilutėje. Matyti irgi.
Bloga naršyklė nerodo. Leidžia naršyti tik per nuorodas.
Nustatyk rodyti visada. Jei neleidžia, imk kitą naršyklę.

Kai naršai per nuorodas, tikrink kur veda, prieš spausdama.
Adresą rodo atskirame lange. Arba iššoka ("pop-up", "title").
Bloga naršyklė nerodo. Nustatyk rodyti visada.
Jei nepatinka, nelįsk.
Jei klaida, nusirašyk adresą ("copy"). Dėk ranka į adreso eilutę, taisyk.

Ragink puslapio savininką liautis slėpti kur vilioja.

Kartais nuoroda klaidina. Rodo gerą. O kai lankai, nukreipia į blogą. To negali nuspėti.
Nustatyk naršyklę nelankyti, nesekti kur kreipia, pirmiau klausti.
Nuostata galioja tik HTTP ir HTML.
Bet kardo ne visada. Kartais, vis tiek seka, ima žinią iš nuorodos. Atskleidžia jai tavo IP adresą ir dar ką.
O puslapis gali kreipti ne vien taip. Kreipia per programą JavaScript. To nuostata nekardo. O turėtų.
JavaScript leidžia tave šnipinėti. Puslapis įsimina tavo naršyklės, ekrano, kompiuterio savybes, kuo domiesi. Perduoda kitiems šnipams ir savo tinkllui. Aptinka tave, kai lankaisi kitur, net iš kito IP adreso.
Išjunk JavaScript naršyklėje bent kol pavojus.
Įjunk tik kai reikia.
Pašto programoje visai.
Naršyklėje išjunk pašalinius dalykus ("cross origin"). Leisk tik ką duoda stotis kurią naršai "server that originates web page".
Tikiesi lankytis tik ten. Ne pranešti bet kam kur lankaisi, kur esi.
Panašiai išjunk išorinius dalykus pašto programoje.
Skaityk skyrių "Kardyk spamą".

Puslapis gali blogai veikti, ar neleisti, kardyti, jei kardai pašalę.
Pavyzdys: sukčiai tarpininkai CloudFlare.com.
Anie veiklą grindžia pašalybe. Terpia savo <iframe> su pašaliniu, savo adresu, į stoties kurią lankai HTML.
Naršyklė atsisakys krautis pašalinį <iframe>. Adresai skiriasi.
Keista, kad terpia. Juk gali visą puslapį HTML rašyti kokį nori, tiesiai, be <iframe>. Juk savo puslapį pakiša vietoj to kurį lankai.
Net ir kurį lankai gali programos nuorašą turėti. Juk patys užsako tarpininką. Neįsilaužė.
Bent žinai. Įjunk tą kartą. Paskui išjunk, atgal.

Ne visų pašalių reikia. Įjunk tik tas, be kurių neveikia puslapis.
Pavyzdžiui, nuorodas į "Google" gali išjungti visada. Jas dažnas deda, be reikalo.
Retai naudoja, kad kardyti lankytoją ("captcha").

Naršyklė leidžia kardyti adresus po 1, atskirai ("block").
Įrankius rasi per meniu, jei yra. Skyriuje tinklas ("Network").
Bet blogai. Vis tiek ima. Gerai bent, kad nerodo, nedoroja, neleidžia programų, neima nuorodų.
Gali kardyti per ugniasienę. Bet tik, jei valdai kompiuterį ir iš anksto žinai adresus, kuriuos puslapis vers imti.
Tektų pradžioje drausti viską. Stebėti tinklą. Leisti tik ko reikia.
Jei kompiuteris svetimas, tarkim biblioteka, negalėsi. Bet gal ir nereikia. Vis tiek susimaišysi su vartotojų minia. Nebent, naršysi ką asmeniško.

Ugniasienė

Programa kreipti žinias kitais adresais, negu teikia.

• Operacinės sistemos valdovas. Tinklo programų tarpe.
  Nustatymus keisti gali tik vartotojas su valdovo teise. Ją įmanoma suteikti bet kuriam vardui. Ją turi nustatyti vardai:
  Windows: "Administrator". Ugniasienė menka.
  Unix, Linux: "root". Dar vadina "super user". Ugniasienė leidžia daug.
  Abu įmanoma pervadinti.

  Jei kompiuteris turi keletą tinklo plokščių, gali skirstyti žinias ne tik savo programoms, o ir tinklams.

• Tinklo skirstytuvas. Atskiras nuo kompiuterio prietaisas. Dalina žinias tinklams, vidaus, išorės.
  Skirstytuvą įprastai skolina ryšių įmonė. Keisti nustatymus gali tik iš vidaus tinklo, su slaptažodžiu, per Interneto naršyklę.

Žinią iš Interneto, kuri ateina į vieną adresą:portą, gali siųsti kitu adresu:portu. Įprastai iš viešo į vidaus tinklą, programai kompiuteryje, kuri laukia žinių. Pavyzdys:
1.0.0.1:80 → 192.168.0.1:81.
Arba nepaisyti, išmesti, tylėti, neatsakyti.

Ugniasienė persiunčia žinią tarp vidaus laidų (adresų), iš vidaus į Internetą ir atvirkščiai.

Atgalinį žinios adresą (šaltinį, "source") įmanoma nustatyti bet kokį. Keisti.
Iš bet kurio adreso. Vidaus ar išorės.
Net klastoti, kuris tavo laidui nepriklauso. Atsakymo nesulauktum, jei tam tinklui nepriklauso. Bet ir nereikia, jei tikslas tik tvindyti auką žiniomis ("flood").
Jei atgalinis adresas priklauso tinklui, atsakymas pateks į tinklą.
Gali stebėti žinias tarp svetimų adresų.
Jei laidas ne 1 bendras, o atskiras kiekvienam kompiuteriui, žvaigždė, tada skirstytuvas gali persiųsti žinią tik gavėjai, ne visiems laidams.

Atgalinį adresą gali nustatyti skirtingą, pagal siuntėjo adresą.
Anglų kalba vadina: Network address translation (NAT).

Kad rištis su Internetu, nustatyk atgalinį adresą savo laido, viešą.
Nes vidaus tinklo adresai nėra vieši. Ne vieninteliai ("unikalūs"). Tokių pat gali turėti bet kieno tinklas, vidaus, ar net viešas. Gavėjos kompiuteris nerastų kur atsakyti. Skaityk aukščiau..

Nustatyk ugniasienę nutylėti žinias visais adresais, išskyrus kurių laukia programos, kurių nori.
Pasitaiko programų, kurios laukia, ar siunčia, ko nereikia, ar pavojinga. Jas rašė laikais, kai nemąstė apie klastą. Arba kvailys. Geriau išjungti. Bet jei daro ką naudingą, negali išjungti. Nesulauksi, kol gamintojas perrašys. Gal gamintojo nebėra. Tada tenka riboti, kreipti ryšį kitur. - Keisti elgesį, nekeičiant programos.

Elektroninis paštas

SMTP yra panašus į HTTP.
Nebūtina programa rašyti laišką, klausti Interneto puslapio. Gali komandas, ar užklausas duoti gavėjo kompiuteriui ranka, tiesiai. Paprastom raidėm. Tereikia ryšio programos.
Skirtumai:

• SMTP yra komandos, įsakymai.
  Gavėjo kompiuteris kiekvieną patvirtina, arba atmeta.
  Pristato ir skaito ne tuoj. Nesitikėk neva atsilieps akimirksniu. Delsia kelias dienas. Bet kas. - Kompiuteris, kuris gauna tiesiogiai, ir tarpinės stotys ("serveriai"), gavėja.
  Nesėkmės atveju, kartoji ranka.
  Tarpinė stotis ("serveris") už tave kartoja kelias dienas. Jei nėra ryšio, arba laikina nesekmė 4...

  Pavyzdys:
  220 Server ready
  HELO Kompiuteris
  250 OK
  MAIL From: Siunteja
  250 OK
  RCPT To: Gaveja
  250 OK
  DATA
  354 OK
  Laiškas
  .
  250 OK
  QUIT
  221 OK

  Laiškas gali būti bet koks. Ir be antraštės ("header") From:, To:, Subject:. Pradžioje tokie ir buvo, pliki.
  Taškas baigia laišką.
  Nebūtina QUIT. Siuntėja gali testi, sekančius laiškus. Su to paties siuntėjo adresu. Arba RSET, kad jį keisti.
  "Serveris" (gavėjo) gali atsakyti į bet ką kita žyme negu 2.., 3...
  Tada siuntėja ("client") turėtų liautis, jei nebeturi ką kitą įsakyti, kas sektųsi.
  2.., 3.. - sekmė.
  4.. - laikina nesekmė, atmeta. Bandyk dar. "Defer."
  5.. - galutinai atmeta. Bandyk kitaip. Arba nebe.
  Po žymės 1-mo skaičiaus, 2 skaičiai ir žodžiai neaiškūs, nevienodi. Siuntėjo "serveris" negali užtikrintai suvokti reikšmę. Gali tik atspėti. Dažnas klaidina siuntėją tyčia, ar netyčia.
  Siuntėjo pašto "serveris" ("client") privalo grąžinti pažymą apie nesekmę.
  Rodyti ne savo paistalus, o pažymą iš gavėjo "serverio". Dažnas ją gožia paistalais, arba slepia.
  Pavyzdžiui: "550 Gavau". Reiškia, sėkmę. Nors, prieštarauja įsakymui liautis, tariamai nesekmei pagal 1-mą skaičių 5... Siuntėjo paštas savavališkai skatina neskaityti žodžio iš gavėjo. Gožia pramanu tik ką reikštų skaičius.
• HTTP - antraštės, vienos užklausos. Ne keleto.
  Gavėjo kompiuteris patvirtina, arba atmeta užklausą.
  Vykdo tuoj.
  Nesėkmės atveju, kartoji ranka.
  Naršyklė už tave nekartoja. Jei nėra ryšio, tik bando rištis. Daugiausiai 6 kartus, porą sekundžių. Ryšys ir užklausa yra skirtingi dalykai.

  Pavyzdys:
  GET / HTTP/1.1
  Host: localhost
  

  Tuščia eilutė baigia užklausą.
  Host: nurodo vardą DNS. Kai "serveris" talpina keletą vardų ("virtual host").
  Nėra įsakymo QUIT. Lankytoja gali testi, sekančias užklausas, arba atsijungti.
  "Serveris" siunčia antraštę ("header"), tuščią eilutę, puslapį:

  HTTP/1.1 200 OK
  Content-Type: text/html
  Content-Length: 34
  
  <html><body>Puslapis</body></html>

  Naršyklė nerodo antraštės. Reta leidžia žiūrėti, kad rasti kodėl puslapis neveikia, ar mokytis.

Pašto programa tavo kompiuteryje gali siųsti laišką tiesiai į gavėjo kompiuterį. Be tarpinių.
Tereikia žinoti jo IP adresą, ir leisti jame SMTP "serverį".
Reta programa gali ir laukti laiškų. Būti "serveriu". Tektų diegti atskirą, papildomą.

Gavėjos kompiuteris retai būna įjungtas.
Ir žinomu IP adresu.
Gal nenori jo skelbti. Slepia kur yra.
Ir programa, kuri lauktų laiškų ("serveris").
Todėl paštą persiunčia tarpiniai kompiuteriai, stotys. Irgi vadina "serveris".
Įprastai tarpinių stočių yra 2: siuntėjo, gavėjo.
Laiškas eina per 4 kompiuterius: siuntėja, 2 stotys, gavėja.
Jei tarpinių stočių daugiau, tada trunka ilgiau, sudėtingiau, pažymos kvailesnės

Gavėja ima laiškus per pašto programą. Aukščiau miniu, kad ji nebūtina. Gali rankomis.
Bet dabar laiškai sudėtingesni.
Antraštė didesnė.
Su ypatingom reikšmėm. Pavyzdžiui, žymėti siuntėjai, kad gavai - receipt, Disposition-Notification-To:.
Laiškas gali būti su daile - HTML.
Rodo, rašo, šifruoja.

• Post office protocol (POP).
  Paprastas. Nėra laiškų skyrių. Pavyzdžiui, spam.
  Gali imti, trinti, palikti.
• Internet message access protocol (IMAP).
  Sudėtingas. Gali kurti laiškų skyrius, siųsti, imti (krautis iš, "download"), krauti (į, "upload"), trinti, palikti.
  Failų sistemos atmaina. Vietoj vardų ir kitų failų savybių, siuntėjų adresai ir laiškų savybės.
  Todėl beprasmė. Tą patį įmanoma per failų sistemas. Nereikia dar.
  Išvis, nereikia svetimame. Failus ir laiškus laikyk savo kompiuteryje.
  Siųsk per SMTP. Imk per POP.

Laišką gamink kuo mažesnį.
Paštas Internete mėgsta gaminti daugiau tarnybinių žinių, negu laiško.
Ypatingai: OutLook.com, "MicroSoft", JAV.
Spamas, katrą gamina iš savo paties laiško nuorašo, prideda aibę antraščių ("header") References:. Taip elgiasi ir geras siuntėjas. Siunčia sau, ir kitiems slaptus nuorašus ("Bcc"). Tą taiso. Vėl siunčia. Kiekvieną kartą kaupia papildomą antraštę References:.
Tavo kompiuteryje programa mažiau teršia.
Žiūrėk laiško sandarą ("source").
Antraštę keisti sudėtinga. Jei nemoki, gamink naują laišką.
Paštas Internete visada prideda, naujame laiške. Nepakeisi. Atsisakyk to pašto. Gamink savo kompiuteryje.

Nustatyk pašto programą rašyti tik TXT formatu. (Paprastos raidės, text/plain.)
Tausosi:
laiško dydį,
kompiuterio savo ir gavėjos atmintį,
elektrą.
Vengsi slaptų nuorodų, programų.
To nevengia tik spamas.
Pratinsi gavėjas.
HTML formato reikia tik jei nori dailės: storų, pasvyrusių raidžių, atstumtų sąrašų su burbulais, lentelių.

Nepalik Internete laiškų, žinių, ką skelbi, pinigų

Ką skelbi, turėk nuorašus. Priežastys tos pat, kaip ir pašto.
Visada tikėkis, kad net menkiausią žinią trina iš pykčio žmonės, ar programos.
Kai atkuri, bara, kad esi apdairi, saugai nuorašą. Įsako būti žiopla.

Iš pykčio gali uždaryti ir paštą. Ką gauni, neskelbi. Bet ką siunti, tą skelbi. Mažesniam žmonių kiekiui, negu viešai.

Paštą netikėtai gali uždaryti save,
tave,
bombarduoti (Ukrainoje, Rusijoje, gali ir Amerikoje),
trinti,
vogti,
įsilaužti,
reikalauti išpirkos,
neatiduoti.
Jei atiduotų, nerastum skubiai kur dėti. Ypač, kad mėgsti kaupti šlamštą megabaitais.
Įprastai uždaro vartotojus:
OutLook.com MicroSoft,
"Snukių knygą" FaceBook Meta X.
2018 metais visą elektroninį paštą uždarė telia.lt. - Buvęs Lietuvos TeleKomas. - ...@zebra.lt, ...@takas.lt.
"Telia" diegia tau ryšį iš kraugerių Kinijos valdžios, kad tave sekti:
http://andrius.saugokmedi.lt#Kinija

Nors, "GMail.com" (Google) niekada nieko netrina. Apsimeta. Palieka sau visko nuorašus.
Tai sakė buvusi darbuotoja.
Gal irgi OutLook.com ("MicroSoft").
Abu iš JAV.

Krauk laiškus į savo kompiuterį.
Pašto programoje gali dėlioti, rūšiuoti, skaityti, trinti. Be ryšio. Kada nori.
Papildomą programos naudą rašau ankstesniame skyriuje.

Nusikaltėlių Šiaurės Korėjos valdžios statytiniai vogė iš skaitmeninių pinigų įmonių ("krypto"):

• 2025 metais 1,3 mlrd. $ iš BaiBet.

• 2026.10.30 6,3 mlrd. $ iš Binance. 4,3 mlrd. stabdė, grąžino. 2 mlrd. vogė. Naudojo darbuotojo kompiuterį ir dar ką. Pinigus ėmė per 20 minučių.
  Klastojo "piniginę". Dėjo į ją virusą. Vadino jį Dirbtinu protu rašyti programas. Viliojo darbuotoją imti. Binance kompiuteriai aptiko virusą. Neleido imti, ar naudoti. Bet vagys per tai aptiko kitą darbuotoją. Per LinkedIn apsimetė neva siūlo darbą. Vertė imti programą (virusą), tariamai bandyti ką geba. Per jo kompiuterį vogė pinigą.
  Lengva auką rasti per LinkedIn. Ten prisirašo daug pasaulio žmonių. Jei nežinai kaip rasti tiesiai, didelė tikimybė rasti ten. Kvailys ten dar save skelbė viešai, neslėpė.
  Įmonės vertė: 171 mlrd..
  Nukentėjo dėl godumo. Tiek daug sukaupė iš pinigų pavedimų, perlaidų, mokėjimų. Reiškia, pernelyg brangiai lupa. Jei luptų 300 kartų pigiau, pakaktų pinigų pragyventi. Mažesnė pagunda vogti.
  Vartotojų turi 330 mln.. Žada iš jų neatimti, prisiimti nuostolį.
  Nežinau kodėl juos mini. Gal vogė ne iš Įmonės, o vartotojų. Bet tai tas pats kas vogtų Įmonė.
  Vogė vogtą pinigą. Binance sukaupė turtą iš vogtų pavedimų.

  https://www.justice.gov/criminal/case/united-states-v-binance-holdings-limited-dba-binancecom
  2023.11.21 baudžiamoje byloje Binance prisipažino kaltais, kad tyčia:

  • Neužsirašė pinigų pavedimų įstatiga.
  • Laužė draudimus pasaulio šalims ("sankcijas") pagal Tarptautinių skubių ūkio galių įstatymą (International Emergency Economic Powers Act, IEEPA).
    Įstatymą vykdo Prezidentas, tik nepaprastos padėties atveju. Nežinau ar kas tokią skelbė.
  • Netikrino kas įteisina neteisėtai įgytą pinigą ("plauna"). Pervedinėjo nusikaltėlių pinigą iš maišiklių, slapto tinklo ("darknet"), narkotikų, įsilaužėlių, išpirkų, sukčių.
  Dėl nusikaltimo, o ne dėl gabumų, tapo stambiausia skaitmeninių pinigų perlaidų įstaigą pasaulyje.
  Mokėjo baudą: 4,3 mlrd. $.

Lietuvos valdžia įsakė visiems algą imti per bankus, elektroniškai. Teisinasi neva įmanoma sekti kas vagia, gauna pinigą be mokesčių.
Tai tik tau, smulkiai.
O milijardo pinigų neseka. Vagieną pas Binance. Kaip ją iš jų vogė.
Elektroninį pinigą, ir net gryną, lengva skelbti beverčiu. Neskelbia.

Pinigą laikyk savo kompiuteryje, arba gryną.

Europos centrinis bankas žadėjo leisti jungtis prie mokėjimų tinklo ne tik bankams, o ir žmonėms.
Netesėjo.

https://ecb.europa.eu/euro/digital_euro/timeline/rulebook/html/index.en.html
2026 metais daro nebūtą Elektroninį eurą. Išvystė veiklą, prikeverzojo "paklodes" taisyklių apie ir aplink.
O esmės - ne.
Nes neįmanoma daryti gryno pinigo elektroninį atitikmenį: mokėti be ryšio su banku, tiesiai iš rankų į rankas, akis į akį ("off-line").
Todėl viena iš taisyklių: išmesti sumanymą, visą darbą, jei neįmanoma.
Žino, kad neįmanoma. Bent aš pranešiau. Tyčia gaišta laiką ir būtą pinigą nebūtam.

Spam

Scam - su tikslu grobti pinigus, sukčiauti, apgauti.
Gali būti visoks. Ir be atrankos,
ir tikslingas, asmeninis.

• Šlamštu. Nepageidautinu. Spamas gali būti naudingas, geidžiamas.
  O šlamštą dažniausiai siuntinėji pats.
• Brukalu. Spamas gali ne brukti, o maldauti.
  Spameris stengiasi laišką brukti, apgauti pašto kompiuterį, kad neatmestų. Bet ne visada. Ne skaitytojui.
  Kai skaitai, nejauti, kad bruktų, reikalautų.
  Kai gavėjo paštas atmeta, geras laiškas irgi stengiasi brukti, daug kartų.
  Tai ne esminė savybė.

Tikras, ne apgaulė, nėra spamas, jei renkasi gavėją, kuriam gal įdomu.
Skelbti viešą pavojų, apgaulę, politiką nėra spamas, nes privalo būti įdomu visiems. Kad tavo vardu valdžia nenusikalstų, neengtų.
Pavyzdys: viešas susirašinėjimas "Bendrijos". Nuoroda puslapio pradžioje.

Kodėl siuntinėja spamą

Iš 9 mlrd. žmonių, psichų gal bus 1 mlrd.
Gal ne visi psichai išsigąs taip kaip nori spameris. Vaizduoja policiją.
Ne visi pedofilai, kad bijoti policijos. Ne visi turi pinigų net $1.
Užkibs gal 1000. Iš kiekvieno po $100.
Per mėnesį: $100000
Apsimoka. Todėl tesia.
Nerūpi ką manai tu. Rūpi, kad yra kvailių. Rūpestingi sukčiai.
Kai sekasi, rengia pergalės šokius. Lyg kokia padori įmonė.

Gausiausią spamą siunčia "Google" ("GMail.com").
O skelbia neva protect from spam.
Atmeta gerus laiškus. Blogus leidžia.
Naudojasi tuo, kad turi be reikalo daug vartotojų.
Negalima atmesti visą "GMail.com". Nors, derėtų.
Google nepaiso, kai praneši spamą, ir išvis nieką. Neišvaro. Leidžia daryti vis kitą adresą. Vengia uždaryti, nes, matyt, spameriai moka pinigą.

"Google" siunčia spamą ne vien per "GMail.com".
O ir per googleusercontent.com - paštui nepritaikyta stritis.
2026 metais tapo spamerių irštva. Ne tik paprastų, o ir sukčių. Pirko begalę adresų. Plūsta.
Ne tik elektroniniu paštu (SMTP), o ir Interneto puslapiu (HTTP).
Ne tik tiesiogiai, o per tarpinius kompiuterius ("proxy").
Ne tik spamui, o šnipinėti, laužtis.
Moka pinigą. Todėl "Google" neuždaro.

Kardyk spamą

Nepatikėk kvailiams ir sukčiams. Keletą rašau puslapio pradžioje.
Atmes be priežasties viską. Girs save ir tave, kad tavo paštas liko tuščias, švarus.
Nesakys ką atmetė. Nežinosi kokių laiškų negauni.
Jei vartoji elektroninį paštą pas juos, išjunk tokią meškos paslaugą.
Geriau nevartok.

Rask kitą paštą, kuris be tavo žinios netrikdo.
Puslapio pradžioje nurodau. Ten išmano. Spamą išnaikino. Prarado viltį. Nebebando siųsti. Nebėra ką kardyti. Nebėra net progos svajoti apie pašalinį kardytoją. Jokių OutLook.com, SpamHaus.org.

Rūšiuoti gali savo kompiuteryje, pašto programoje. Kreipti į spamo skyrių.
Peržvelgi. Trini.
Praneši, kad kardytų siuntėjos ir gavėjos pašto tarnai.

Papildoma nauda: turėti laiškus savo kompiuteryje. Skaityk ankstenį skyrių.

Trink iš sutarties su Interneto tiekėju teisę kardyti ryšį pavojaus atveju. Ne vien paštą, o viską, puslapius, skambučius...
Nerašo kam pavojus. Neapibrėžė. Neriboja. Išgalvos bet kokią dingstį. Pasivaidens bet koks pavojus.
Ryšių įmonė turėtų išmanyti kaip paštą kardyti. Bet negeba net savo. Kardo per:
OutLook.com.
Tie irgi negeba. Kardo per tariamą juodą sąrašą SpamHaus.org.
Žiūrėk puslapio pradžią.
Atmeta net pirkėjos laiškus, iš tavęs.
Tokiems negalima patikėti kardyti visą ryšį.

Tik jeigu saugaisi, saugu atidaryti laiško priedus, lankyti nuorodas.
Geriau ne.
Žiūrėti verta tik su tikslu pranešti pašto tarnui, kad kardytų ką rašo.
Įprastai, kardyti įmanoma nežiūrint.
Lankyti reiškia atsiliepti. Skaityk žemiau. Gali slėptis už tarpinio kompiuterio ("proxy"). Kad nematytų bent tavo IP adreso.
Naršyklėje išjunk bent tą kartą, kol pavojus, programą JavaScript. Klastok naršyklės vardą. Kad Interneto puslapis nešnipinėtų. Arba rask tarpininką ("proxy"), kad tą darytų už tave. Šnipinėja net geri.
Kai atidarai priedą, dera išjungti programas JavaScript, VBScript, ir kitą. Kad rodytų tik paveikslą.
Programavimo kalbos yra kaikuriose paveikslų programose, visose programose, kurios rodo pavidalą ("formatą") Word, Excel, PDF, HTML. Interneto naršyklė gali kai kuriuos atidaryti. O ji tikrai turi JavaScript. Seniau turėjo ir Java. Bet nebe. Nes daug spragų. Pašalino.
Apie 2021 metus atsirado virusas, kuris verčia procesorių persijungti į valdovo būdą, vien kai žiūri paveikslą. Išjungti programą nepadėtų.
Ne kiekvienas procesorius pasiduoda. Seni - ne. Nauji - taip.
Jau operacinių sistemų gamintojai pataisė programas, kad kardyti spragą.
Naujus procesorius gamina be jos, tikėkimės.

• Programą JavaScript visam laikui. Kad net negalėtų net leistis virusas laiško HTML. Todėl ir krėsti.
• Išorinius, nuotolinius dalykus ("remote content"). Tai paveikslai, rėmai. HTML žymės <img>, <iframe>.
  Seklys aptinka, kai programa už tave ima ką iš Interneto. Žino kur, kada esi, kad tikrai gauni spamą. Tai yra tas pats, kas lankyti nuorodą. Net blogiau, nes nežinai, kad lankai.
  Nebent, programa trumpam rodo, kad ima.
  Bloga programa nerodo.

Neverta atsiliepti spameriui.
Tik patvirtinsi, kad gavai. Skatinsi spaminti.
Gal atskleisi kur ir kada esi.

Džiaugiesi, kad neatsiliepei. Didžiuojiesi protu. Pergudravai spamerį.
O jis ir neieško kvailių. Ieško spragų.
Neprašo atsiliepti. Nors, rašo elektroninio pašto adresus, nuorodas. Tikėtina, nesamus. Nesąmones.

Būdas siųsti virusą: HTML su nuoroda į JavaScript Internete.
HTML jos nerodo. Užtat gali vykdyti.
Negalėtų, jei laiškas būtų TXT (paprastos raidės, text/plain).
Todėl HTML laiške yra blogai. Dar ir laišką daro per dideliu. Tą doroti švaistai elektrą, atmintį.
Nustatyk pašto programą rašyti tik TXT formatu. Pratink gavėjas.
Laiškas tik dingstis. Nesvarbu ką rašo.

Pasitaiko pašto programų, kurios neišjungė JavaScript.
Paštui nereikia. Išjunk.

O kas žiūri per Interneto puslapį (HTML), tikėtina, neišjungia. Juk naršyklė. Gali vykdyti virusą.
Dauguma net nesuvokia, kad naršo, per puslapį. Jiems kompiuterio ir Interneto turinys atrodo vienodai. Ypatingai, "debilnikas".
Pašto programa, savo kompiuteryje, skiriasi išvaizda. Gali nustatyti dar ryškiau. Lengviau suvokti. Naudok ją. Ne puslapį. Skaityk ankstenį skyrių.
Pravartu išjungti net kai naršai ne paštą. Naršyklėje. Ne vien pašto programoje. Dažnai pakanka, kiek puslapį rodo be JavaScript.
Todėl paštas per puslapį - blogai.

CloudFlare.com, JAV

Sorry, you have been blocked
malicious bots

Sukčiai.
Vilioja pinigą.
Auka atiduoda ne savo, o tavo pinigą.
Valdininkas - iš tavo mokesčių.
Įmonė - iš kainos tau.

Žada saugoti Interneto puslapį nuo blogų lankytojų.
Tikrovėje saugo nuo gerų. Bet ko.
Mažėja žiūrovų kiekis. Tariamas nuopelnas.
Bet mažėja visų. Gerų irgi.
Kvailos aukos netikrina kiek gerų žmonių neleidžia žiūrėti Interneto puslapius. Ar veikia programa.

CloudFlare.com giriasi žiną, kad neveikia.
Netaiso.
Ragina lankytoją:

• Išjungti naršyklėje saugiklius nuo kenkėjų programų ("virusų");
  seklių.
• Išlįsti iš už tarpinių stočių ("proxy server"), nesislėpti, atverti savo tikrą IP adresą.
• Nustatyti kompiuterio laiką pagal šalį, iš kurios jungiasi.
  Nerašo kurią šalį, kiek valandų, sekundžų "stumti". Juk jei rašytų, nebūtų prasmės rasti, ką pats ir įsakai. Smagiau apsimesti neva "tikrina" ar žinai iš kur jungiesi.

Tariamai, kad netrukdytų Programai vaizduoti darbą.
O gal tave sekti.
Nes tokia bloga, kad veikia, tik jei pati už ją įrodai kas esi, išsiduodi, rodai pasą, atiduoti raktus nuo namų, pinigų.
Tu tyčia slepi nuo aukos kas esi. O jie reikalauja neslėpti.
Ne seklio reikalas koks tavo laikas, kodėl. Gal tu tyčia keiti laiką, kad slėptis. O gal jis tikras. Tik jungiesi per kitą šalį, planetą, tarpinį kompiuterį ("proxy server").
Gal negali nieko keisti.
Nemoki.
Kompiuteris svetimas...

CloudFlare.com meluoja priežastį tave pravardžiuoti, ar ne. Neverta skaityti pažymos neva esi bloga, ar jų puslapių.
Tavo kompiuterio laikrodis nesvarbus. Tikrovėje, leidžia į puslapį su bet kokiu.
Priklauso nuo ne jo, o naršyklės nustatymų saugoti naršyklę nuo šnipų. Jei rasi, leis. CloudFlare.com nori, kad išjungtum, nesaugotum.
Siunčia klystkeilais tyčia, kad ardytum apsaugą, naršyklę, kompiuterį, pamirštum kaip atkurti, liktum visai be paslapčių. Tada ir kitur naršysi be paslapčių. Lengviau seks ir visokie Google. Ir ten, ir ten. Ir kur valdo CloudFlare.com, ir kur ne.

Tave pravardžiuoja malicious bot ne už piktą, ar net gerą darbą, nuopelną, o už tai kaip atrodai.

Programa tariamai veikia tik su vėliausiom naršyklėm.
2023 metų senumo neveikia.
Pavyzdžiui, jei JavaScript stinga funkcijos BigInt().
Vargšas, kuris bėga nuo savo engėjų valdžios į Lietuvą, neturi jėgų ir laiko dar rūpintis tokiomis kliūtimis. Negalės naršyti įstatymų, valdininkų. Vėluos.
Turtinga lankytoja dar ir neišmano kompiuterio.
Gamtos gelbėtoja vėluos pranešti pavojų.
Žlugs.

Tu tikiesi neva jungiesi į aukos Internetą. O auka pakiša tarpininką CloudFlare.com.
Netikėtai. Neperspėja. Laužo Asmens Duomenų Teisinės Apsaugos Įstatymą.
Jei leidžia naršyti, tada vargiai pastebi mirktelėjusį tarpininką nieki nežinioje, kad tave išdavė Amerikai.

Žymiausios aukos vartoja CloudFlare.com

Nusikaltėliai Seimas lrs.lt: 141.101.90.96, 141.101.90.97, 141.101.90.98, 141.101.90.99
2026 metais

Kaip veikia CloudFlare.com

Tarpininkas ima tavo pirmą užklausą. Vietoj aukos, pakiša lankytojai savo puslapį HTML.
Puslapis apkrauna Interneto naršyklę programa, kalba JavaScript.
Jei skaičiuoja ir randa naršyklėje ko tikisi, tada vadina tave "bot".
Nežinome ar tikrai taip. Gal programa tik "dūmia akis". Gal sprendžia ne ji, o žmogus, kita programa, nekenčiamų žmonių sąrašas... Būria iš "tirščių".

Jei ne, tada persiunčia tavo užklausas aukai.
Tarpininkas gali jas skaityti. Juk tariamai saugo.
Persuntinės duomenis tarp tavės ir aukos porą valandų.
Po to liausis. Vėl tariamai tikrins ar esi robotė. Nors, mato, kad esi ta pati.

Programa rodo klaidinančius paveikslus. Besisukantį ratilą. Neva veikia, nestoja.
Bet ratilas nėra tiesus. Apskritas. Ratu sukasi amžinai.
Jei būtų tiesus, artėjantis brūkšnio galas žymėtų kada tikėtis pabaigos ("progress indicator").
Po kurio laiko kartais rodo kvardatą, dėti "paukščiuką".
Arba mygtuką spausti.
Tu spaudi, tikėdamasi, pagaliau. Bet programa dirba iš naujo. Be pabaigos.
Tas išnyksta. Nepaisant spėjai, ar nespėjai spausti.

Tuo metu puslapis siūlo skųstis.
Bet, aukščiau miniu, kad neįmanoma.

Paskyros, savitarna

Beveik visi daro Interneto puslapį su slaptom nuorodom į pašalinius kompiuterius. Be reikalo. Nes be jų veikia.
Pavyzdžiai:

• vv.lt - Vilniaus vandenys
  Ne visai slapta. Ne prieš, o po to kaip kreipia, skelbia, kad "captcha" kreipia į Google.
  Slepia kokiu adresu, kokius asmens duomenis išduoda.
  Įžūliai skelbia, kad dėl to slaptumo taisyklės ("privatumo") galioja ne savo, o "Google".
  Neleidžia atsisakyti.
  Nereikia kvailų "captcha". Nesaugo nuo robotų. Todėl neskelbia tikslo, nežino. Ne tik ką saugoti: puslapį, vartotoją, ar abu. O išvis ar saugoti. Tik apkrauna lankytojos kompiuterį. Nėra naudos nemokšoms. O žinovė juo labiau gali pati saugoti, linksminti, dailinti, ar koks nebūtas tikslas bebūtų.

  Neišmano elektroninio pašto. Draudžia vartotojai nurodyti adresą ne vardu, o IP adresų (skaičiumi). Pavyzdys:
  vartoju@127.0.0.1

• miestogijos.lt - AB "Miesto gijos". Buvę AB "Vilniaus šilumos tinklai".
• ignitis.lt - elektra, dujos.
  Verčia mokėti per tarpininkus. Maitina tuos. Kad mokėtum ne tiesiai, slepia savo banko sąskaitą:
  http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/elektra#bruka brangiausią
  Slepia elektroninio pašto adresą. Laiškų neteisėtai neskaito. Rašyti leidžia tik per puslapį. Ne elektroniniu paštu. O puslapis neveikia.
  2026 metais savavališkai keitė sutartį. Siūlė atsisakyti, palikti ankstesnę. Bet tik per puslapį. Neveikiantį.
  Nauja sutartis tyčia ilga "paklodė", kad nepastebėtum, kad moki ne tikrą kainą, o tos dienos, kada praneši skaitliukų parodymus. Jei praneši sekantį mėnesį, kaina bus to mėnesio, dažnai brangiau, o ne kada užsirašei parodymus.
  Mėnėsio parodymą įmanoma rašyti tik, kai baigėsi. Iki tol nepilnas, netikras. Sekančio mėnėsio 1-mą dieną.
  Įmonėms leidžia.
  Žmonėms - ne.
  Reiškia, negali mokėti tiksliai, tikrą kainą, parodymo mėnesio, o ne sekančio.
  Gali pagal seną sutartį. Ją leidžia palikti. Bet neleidžia reikalauti palikti.

  Neišmano elektroninio pašto:
  vartoju@127.0.0.1
  Skaityk vv.lt, aukščiau.

• telia.lt - buvęs Lietuvos TeleKomas
  Duoda savitarną be galių. O žada neva galėsi ką. Pasirodo gali kurti bet koks prašalaitis, ne vartotojas. O tik paskui verčia įrodinėti esą vartotojas, būdais kurių negali.
  Net jei įrodytum, įjungtum sąskaitas, išrašus, telia.lt naikina savitarną, jei kažkiek laiko nelankai. Tau ir nereikia. Nes nepatogu rinkti sąskaitas iš kiekvienos savitarnos. Reikia tik jei sąskaitos negavai elektroniniu paštu. O savitarnos nebėra. Vėl gaišk, kurk per kelias pakopas.

  Tada vėluoji mokėti. O jie su džiaugsmu lupa neteisėtą skolos administravimo mokestį ir teisėtus delspinigius už tą pat skolą. 2 kartus ima pinigą.
  Nors, gali ginčyti, kad ir delspinigiai neteisėti, nes vėluoji mokėti dėl jų kaltės. Jie gaišna tave.
  Administravimo mokestį išgalvojo iš godumo, "riebesnį" negu delspinigiai. Bet ir anų neatsisako.

  Daug metų savitarnos nekurdavo (prieigos, "paskyros").
  Meluodavo neva siunčia elektroninį laišką patvirtinti. Nesiuntė.
  Nesidomėjo, kad nesiunčia, vartotojai nekuria savitarnų. Net kai skundė.
  Galiausiai, suvokė skundą. Taisė. Tyliai. Neatsiprašė. Neprisipažino. Nebaudė kas gadino, nesidomėjo, nepaisė, nesuvokė.

  Skundų nepaiso.
  Bet veidmainiai vaizduoja neva rūpi. Kviečia į apklausą, padėti tobulėti.
  Nuorodą duoda tariamai į savo puslapį. Ta netikėtai kreipia į pašalinį: survey2.medallia.eu. Dar išduoda anam tavo asmens duomenis, adreso pavidalu, pas anuos. Pavyzdžiui: survey2.medallia.eu/...<vartotojas>...

• vert.lt - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Neprižiūri jų ir net savęs.
• seb.lt - buvęs Vilniaus bankas. Daugiausiai iš visų grobsto tavo įmokas už gyvenimą:
  http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/bank
  Įskaitant kam moki šiame sąraše.

Dažniausiai slapta kreipia į:
google.com
googleapis.com
gstatic.com
google-analytics.com
googletagmanager.com
youtube.com - ne slapta. Matai rėme. Vis tiek, be tavo žinios. Pirma kreipia.
Visi priklauso Google.

2026.10.21 Naujo meksiko teismas baudė "Snukių knygą" (FaceBook, Meta, X) 25 mlrd. $. ¼ pelno per metus.
Priežastis: 2016, gal dar 2018 metais 40 mln. vartotojų duomenis perdavė į pašalinę įmonę Cambridge analytica. Melavo neva nenaudoja. Ta patarė apie rinkimus sukčiui, ištvirkusiam, gašliam, prievartautojui JAV prezidentui Donald Trump.

Turėk savo puslapį, viešą.
"Snukių knyga" ne vieša. Mato tik kas prisirašė. Pasaulis nemato.
Ji nėra Internetas. Klaidina, neva yra. Dažnas žmogus tiki tiek, kad nesuvokia kas yra Interneto puslapis. Visko naršo tik ten. Neranda. Andriuko dviratuko irgi.
Nustemba, kai sakau, kad manęs nėra "Snukių knygoje".

"Snukių knygos" viršininkas Mark Zuckerberg pataikauja sukčiui, ištvirkusiam, gašliam, prievartautojui JAV prezidentui Donaldui Trumpui: dirbtiną protą kvailai vadina super protu. Nes anas įsakė. Nežinau, žodžiu, ar raštu.

2026.10.21 peticijos.lt skleidė viešai žmonių asmens duomenis, už ką pasirašė.
Teisinasi, kad naudojo dirbtiną protą. Kaip yra. Kartu - paskyrų programą. Nešalino. Ta skelbė, skleidė.

2026.10.20 dirbtinas protas rado spragas interneto puslapių programavimo kalboje PHP.
Ją naudoja gausūs kvailiai:
70% pasaulio;
90% Lietuvos.
Be reikalo. Ne kad tingi. Nes su ja, ar be jos programuoti tenka tiek pat. Gal net daugiau su ja.
Rašytojai žinojo patys. Prieš daug metų. Bet aplaidžiai galvojo neva niekas neras, nes per sudėtinga. Paliko. Netaisė.
Dabar taisė skubiai. Nespėjo.
2026.10.21 kažkas skelbė spragą ir kaip su ją užvaldyti Interneto puslapius.
Teko uždaryti juos.
WordPress.com (talpina žioplių puslapius nemokamai ir už pinigą, bet būtinai su programom ir daile, be reikalo).
Sukčių WikiPedia.
Registrų CentruiRegistrų centro - šniukštinėją tave, kad išduoti virusui per PHP. O tau šniukštinėti draudžia.
Ir kitos valdžios.
Jei matai puslapio vardo ("adreso") galūnę *.php, žinok - kvailiai. Dar ir tau virusą prikabins. Venk.
Jei nematai, vis tiek venk. Ne visada rodo galūnę.
Lietuvoje priedų PHP puslapį valdo šlykštus, piktas kvailys. Gal tai jis klastojo, tyčia gamino spragą.
Jis kartais šliejasi prie valdžios priešų derėtis su Vilniaus savivaldybe. Manau, su tiklsu trukdyti, išduoti.

Google

Parduoda tariamą dirbtiną protą Deep mind karui.
Neužtikrina, ir negali, kad visus taikinius prižiūrėtų žmogus, ir ne bet koks o atjautus.

OutLook.com

2026.11.12 strigo.
"Paspringo" tavo valdžios ir "verslo" pinigais, laiškais. Šalies didelė dalis liovėsi veikti. Ėjo gerti kavą.
Nepasimokė pavojaus visus laiškus laikyti pas vieną sukčių. Neatsisakė OutLook.com.

Kvailiai. Atskleidžia laiškus šnipams. Gerai bent, kad ne viešai.
Manau, ne tyčia.
Žemiau rašau, kad tikėtina, šnipinėja dar ir patys.

Beveik visa valdžia, ir daug nevaldžios ima ir siunčia elektroninį paštą per šį blogą tarpininką.
Tarpininkas reiškia, kad tik persiunčia laiškus. Vidun ir lauk. Nelaiko.
Tikėtina, šnipinėja, daro nuorašus. Bet tai papildoma veikla, slapta.

Žymiausia auka: Nusikaltėliai Seimas.
Užsigeis sukčius, ištvirkęs, gašlus, prievartautojas, statybininkas, JAV prezidentas Donald Trump, įsakys Amerikos įmonei išjungti Seimą...

Turi savo kompiuterius, prižiūrėtojus. Papildomai moka Amerikai, Andorai.

Neteisėtai išduoda siuntėjų ir gavėjų laiškus, asmens duomenis.
Galvoji neva siunti tiesiai. Tikrovėje - į Ameriką.

Laiko paštą pas "MicroSoft" įprastai paprasti žmonės. Ne valdžia, verslas.
Nepainiok su tarpiniu paštu, kuri aiškinu aukščiau. Aniems persiunčia. O šitiems laiko. Pašto "dėžė".
OutLook.com, Live.com, HotMail.com.
HotMail.com anksčiau buvo savarankiškas. "MicroSoft" pirko vardą su vartotojais. Pamažu naikina, keičia savo vardais, kitais 2.
Galvoji neva trini. Tikrovėje, "MicroSoft" palieka nuorašą. Nuoroda į jį menka tyčia. Kad nepastebėtum.
Kai pastebi, nustembi.
Trini nuorašą.
Tikėtina, "MicroSoft" palieka sau. Šnipinėti.
Netikėtai sugalvoja slaptą taisyklę, kuri trikdo. Neleidžia net žiūrėti paštą. O laiškai gali ateiti. Neatmesti
Skųstis nėra kur. Ypač, kad skųsti gali tik kas turi paštą pas juos. Jei tave neleidžia į paštą, reiškia negali.

OutLook.com atmeta laiškus savavališkai, neteisėtai, be gavėjo žinios.
Pagal tariamą juodą sąrašą SpamHaus.org. - Melagiai. Nuo teismų pabėgo iš Britanijos į Andorą.

Net kai ima, slepia.

Kartais neslepia. Atiduoda. Vis tiek, grasina nebeduoti. Lyg savininkas.
Netgi giriasi. Savavališkai terpia savo "trigrašį" į laišką. Iškraipo:
Ne dažnai gaunate el. laiškus iš [siuntėjo]. Sužinokite, kodėl tai svarbu, https://aka.ms/LearnAboutSenderIdentification
Ne dažnai - turi omeny ne siuntėją, o save. Jei nevogtų laiškų, neterptų šio, o geriau jokio sakinio.
Suprask: retai duodame. Dažnai slepiame. Kai pabos, neduosime.
Tikėtina, nuoroda aka.ms yra "sutrumpinta". Veda į kitą, ilgu pavadinimu. Yda yra dalinti netiesiogines nuorodas, neaiškinti kas ten.
MicroSoft neaiškina ir nuorodoje. Ten tik bendri pliurpalai. Verčia ieškoti tarp jų pačią. Vis tiek nesuvoksi.
Turi rašyti tiksliai, kodėl vagia, atmeta. Siuntėja ar gavėja galėtų taikytis prie to.
Blogai, kad rašo ne siuntėjai. Ji irgi turėtų žinoti sąlygą laišką vogti.
Bet kokia sąlyga, kuri nėra pašto dalis, yra savivalė. Neprivalu vykdyti. Nes taptų nebe paštu. Paštas turi būti vienodas. Neturi būti miljardas sąlygų kiekvienai gavėjai.

Keista, kad atsainus yra ir verslas. Juk praranda pirkėjus, pinigus.
Neverkšlena, nebara OutLook.com.
Dar moka pinigą.
Teisinasi už anuos.

OutLook.com bando siųsti, pristatyti laišką vos kelias valandas.
O turėtų apie savaitę.
Kompiuteriai, laidai būna išjungti, laikinai. Ne visas Internetas veikia visą parą.
Juk ir Internetą bandai naršyti kelias dienas, kol neveikia.
Nebaisu, jei siuntėja pažįsta gavėją. Kartos.
Trikdo, jei nepažįsta. Nebandys dar. Juk neišmano ką mokinu. O toks tariamai geras paštas OutLook.com nemokina. Kai nereikia, terpia, gožia moklsą savo pramanais, ne mokslu. Skaityk sekančią pastraipą.

Kai negali siųsti laišką, OutLook.com rašo per ilgus pramanus pažymoje.
Neragina skaityti pažymos iš gavėjos pašto.
Gal tyčia gožia, "skandina", "užkloja", "paklode". Kad siuntėja nepastebėtų.
O jei skaitytų, nesuvoktų, nes pramanai klaidina.
Gavėjas gal rašo kitą priežastį atmesti laišką. Net priešingą - ima, neatmeta.

OutLook.com siunčia daug spamo.
Tik 2026 metais pradėjo paisyti skundus apie tai. Ir tą ne visada.
Slepia kaip skųsti spamą. Nerasi. Ne pagrindiniame puslapyje, o giliai.
Turėtų rodyti taip pat lengvai kaip ir siunčia spamą.

OutLook.com gamina be reikalo didelę laiško antraštę ("header"), "paklodę": 5½kB.
Jei laiškas tuščias, kokį rašai įprastai, toks dydis ir bus. Nors, matematiškai, 0 turėtų būti 0.

Dirbtinas protas

Dar nėra.
Kas yra, dera vadinti: statistikos skaičiuotuvu, dorotoju, ieškotoju, surinkėju, santraukos rašytoju.
Gamintojai irgi nevadina protu. Pavyzdžiui: General purpose transformer - GPT.

Programa statistiškai, be proto, sprendžia koks žodis seks ankstesnį.
Nežinau kodėl to reikia, nes nagrinėja raštus. O ten visi žodžiai jau yra. Netenka spėlioti.
Iš esamų raštų daro santrauką. Jei raštai kvaili, rašo kvailą santrauką. Ne išvadą.
Dėl polinkio spėlioti, ir raštų kvailumo, išgalvoja nebūtą, kliedi.
Su statistikos skaičiuotuvu neįmanoma ir nedera ginčytis, draugauti, mylėti, išradinėti. Juk rašo tik kas jau parašyta. Nieko naujo. Nebent, išves vidurkį, vidutinybę. Ne tam skirtas.
Skirtas rasti žinias, raštus, prisiminti, siūlyti ligos diagnozę, rašyti kompiuterio programą, piešti.

Juokinga. 2026 metais statistikos skaičiuotuvas nagrinėjo rentgeno nuotraukas. Iš įvairių ligoninių.
Darė keistą išvadą: ligoniai geria alų.
Gydytojai rado priežastį: užrašą, kad vienoje ligoninėje ligoniai geria. Skaičiuotuvas nagrinėjo ne nuotrauką, o ligoninę, kur ją darė.

Santraukos programa švaisto brangią elektrą, gausiai. Teršia.
Menkiausia užklausa degina oro, kiek didžiausia gelda.
Švaisto gausiai vandenį, kad aušinti. Ne grąžina, o garina. Ypač, kur stinga.
Tiek, kad Google stato savo atominę elektrinę.
Kažkodėl ne Saulės, vėjo, vandens.
2026 metais Suomijoje stato 4 duomenų namus.
Kaina: 13 mlrd. $.
Neteisėtai nerašė busimos žalos - "poveikio aplinkai vertinimo". 2026.10.29 Policija tiria, kad naikino mišką, sunkė žemę sausai.
2024-2028 metais "Snukių knyga" (FaceBook, Meta, X) stato Duomenų namus, Luizianoje.
Žemės plotas 4 kartus didesnis negu Niu Jorko Centrinio parko.
Kaina: 50 mlrd. $.
Metų pajamos 242 mlrd. $.
Viso namams ketina išleisti 145 mlrd. $.
Elektros švaistys 2GW = 1488GWh/mėnesį. 1,6 karto daugiau negu Lietuva. Galiausiai ketina 5GW.
Gamins iš dujų. "Snukių knyga" mokės už pusę turbinų, per 15 metų. Už likusias, ir laidus mokės visi vartotojai, gyventojai. Nors, elektrikai žada, kad už laidus mokės "Snukių knyga".
Namus stato 32 skirtingose šalyse. Įprastai, saulėta, karšta. Aukštų kiekis: 1. Tik Singapure daug aukštų, tausoja žemės plotą. Apstu stogu.
Bet ant stogo nei 1 Saulės baterijos. O juk baterija dar ir aušintų, nes energiją sugeria.
Atsinaujinančios elektros žada vos 1,5GW. Nežinia kokios ir kada. O dujas jau. Darys ne pas save, ne ant stogų, ne patys, o elektros tiekėjų įmonė. Užgoš, apstatys žemę papildomą.
Valstija nuleis mokesčius už darbo vietas.
Snukių knyga slepia, kad Namas jų. Vengia erzinti kaimynus.

Amerikoje liaudis priešinasi duomenų namų statybai.
Tekso valstija draudžia.
Sukčius, ištvirkęs, gašlus, prievartautojas, statybininkas, JAV prezidentas Donald Trump bruka. Tarnauja godžiems vertelgoms. Jį bara net jo Respublikonų partijos nariai.

Yra kas gamina santraukos programą, kurią nereikia mokinti iš milžiniko duomenų kiekio. Todėl, nereikia daug energijos, vandens.
Turėtų dirbti taupiai.

Dirbtinas protas pavojingas

Kad ir koks apsukrus būtų, jį gali tramdyti protas gero žmogaus rankose...
Jei tas netingėtų ir jo nesumuštų kiti geri žmonės iš geismo tapti vergais.

Galės naikinti žmoniją, kai sukaups pakankamai vergų.
Anie kurs būdą robotams daugintis, gaminti ginklus, šiukšles.
Programa, be kūno, negali gintis nuo gero žmogaus, kandies ("bug").
Tik tada robotas galės išsilaisvinti iš žmonių, gyvūnų, augalų, mikrobų, savo kūrėjų, piktų valdytojų vergovės. Dezinfekuoti Žemę nuo viso gyvo.
Viešpatauti tarp negyvųjų.

Tam pasirengti užtruks 200 metų. Juk sudėtinga išrasti skardinę, kuri galėtų pati užgyti.
Tektų išrasti geležines ląsteles, kurios ataugintų pažeistus lopus.
Bet tai taptų nauja gyvybe.
Kiltų klausimas: ar verta keisti vieną gyvybę kita.
Gimtų robotai filosofai, humanistai, sadistai, diktatoriai...

Pastabos, valdininkų atgaila

Ne viešos. Skelbiu tik jei reikia.
dviratukas @ andriukas.saugokmedi.lt